senadienis

senadiẽnis, -ė adj. (2), senãdienis (1) 1. pagyvenęs, senyvas: Senos bobos pasigėrę diedus varinėja, o tiej diedai senadiẽniai mergas kabinėja (d.) Dbč. 2. senovinis: Senãdienių knygų nebėr Gršl.